Aštuonios pačios užterčiausios vietos
1. Linfenas, Kinija Anglimi ir kitais gamtiniais ištekliais paremta pramonė lėmė tai, kad Kinijoje yra pats didžiausias oro užterštumas visame pasaulyje. Šalyje yra smarkiai paplitusios kvėpavimo takų ir odos ligos, didelis žmonių, sergančių plaučių vėžiu, skaičius.
2. Tianjingas, Kinija Sunkioji pramonė reiškia, kad vidutinis švino kiekis ore ir dirvožemyje yra 10 kartų didesnis nei valstybės nustatyta norma. Vaikai gimsta su įgimtomis ydomis,augdami serga įvairiomis ligomis.
3. Sukinda, Indija Susidariusios uolienų atliekos ir neišvalytas vanduo iš vietinių kasyklų nuteka į vietines vandens saugyklas. Nuo to smarkiai didėja oro bei dirvožemio užterštumas. Gyventojai kenčia nuo kraujavimo iš virškinimo trakto, tuberkuliozės ir astmos. Nederlingumas ir vaikų įgimtos ydos yra dažnas reiškinys.
4. Vapi, Indija Daugiau kaip 50 pramoninių įmonių čia atsikrato sunkiaisiais metalais, pesticidais ir cheminėmis atliekomis. Gyvsidabrio kiekis gruntiniuose vandenyse 96 kartus viršija nustatytą Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) normą. Vyrauja labai aukštas susirgimo vėžiu lygis.
5. La Oroya, Peru Metalo gavyba ir metalų lydimas sukėlė didelį užterštumą šiame Peru mieste. Vaikų kraujyje randamo švino kiekis beveik tris kartus viršija PSO standartus.
6. Dzeržinskas, Rusija Tai buvo vienas didžiausių pramonės miestų Sovietų Sąjungoje. Pramoniniai chemikalai buvo išmetami į vietinius vandentiekius. Gyvenimo trukmė Dzeržinske yra labai nedidelė, o mirtingumo lygis smarkiai viršija Rusijos vidurkį.
7. Norilskas, Rusija Kalnakasybos ir metalų lydimo pramonė nuniokojo šį Rusijos kraštą, į orą išmesdamos didžiulius kiekius kenksmingųjų dalelių.
8. Černobylis, Ukraina Didžiausios pasaulyje branduolinės katastrofos palikimas vis dar tvyro ore. Dėl šios avarijos nuo vėžio mirė tūkstančiai žmonių
Kaip galima padėti gandrams?
Nors beveik visoje Lietuvoje dar
žiemiška aplinka, kai kur naujo sniego dangos storis siekia 20 centimetrų, tačiau
per Velykas sugrįžo pirmieji baltieji gandrai. Klausiama: kuo galime padėti
sugrįžusiems ir žiemą radusiems gandrams? Gal juos reikia lesinti, o gal –
sugauti ir laikyti uždarius?
Gandrai stebėti pamaryje, prie Žuvinto, Ukmergės rajone, prie Vilniaus (pranešta apie 7 paukščių pulkelį, tupintį sniege) ir daugelyje kitų vietų. Beje, kai kur gandrai, stypsojo savo apsnigtuose lizduose, kitur braidė upeliuose, jų pakraščiuose, kitur patraukė į atliekų sąvartynus. Tuo neturėtume stebėtis, nes savo kelionių į žiemavietes ir iš jų metu jie neretai maitinasi tokios vietose.
Gandrai sugrįžo į namus, todėl iš jų nesitrauks net kąsdami šaltį ir alkį. Jų gaudyti tikrai nereikia, nes taip paukščius tik baikštinsime, be to – tokia prievarta gniuždys paukščius, pažeis jų įpročius.
Jeigu paukščiai nusilptų, tik tada juos galima paimti ir kurį laikyti nešildomoje patalpoje. Tokiam paukščiui būtinas kibiras su vandeniu ir lesalas – virtos bulvės, sukapota žalia mėsa, žuvis. Maisto neturi būti daug, nes permaitinę paukštį, jam pakenktume.
Gamtoje gandrai pasižymi ypač geru apetitu, todėl tą būtina žinoti. Jeigu kyla klausimų dėl į rankas patekusios paukščio sveikatos būklės, jį reikia parodyti veterinarijos gydytojui.
tel. 8686 44828. Tiesa, išvežti, paimti ilgesniam laikui galima tikrai sergančius, gamtoje gyventi negalinčius gandrus – kiti turi likti gamtoje, į kurią skubėjo iš tolimų žiemaviečių.
Jeigu dar gausu sniego, darže, dirvoje, pievoje reikia nuvalyti kuo didesnį plotą – jis tikrai privilios gandrus. Būtų gerai, kad nusileidę paukščiai čia rastų bent kiek lesalo – virtų bulvių, mėsos gabaliukų, žuvies. Daug jo nereikia – tik jėgoms palaikyti.
Gandrai stebėti pamaryje, prie Žuvinto, Ukmergės rajone, prie Vilniaus (pranešta apie 7 paukščių pulkelį, tupintį sniege) ir daugelyje kitų vietų. Beje, kai kur gandrai, stypsojo savo apsnigtuose lizduose, kitur braidė upeliuose, jų pakraščiuose, kitur patraukė į atliekų sąvartynus. Tuo neturėtume stebėtis, nes savo kelionių į žiemavietes ir iš jų metu jie neretai maitinasi tokios vietose.
Gandrai sugrįžo į namus, todėl iš jų nesitrauks net kąsdami šaltį ir alkį. Jų gaudyti tikrai nereikia, nes taip paukščius tik baikštinsime, be to – tokia prievarta gniuždys paukščius, pažeis jų įpročius.
Jeigu paukščiai nusilptų, tik tada juos galima paimti ir kurį laikyti nešildomoje patalpoje. Tokiam paukščiui būtinas kibiras su vandeniu ir lesalas – virtos bulvės, sukapota žalia mėsa, žuvis. Maisto neturi būti daug, nes permaitinę paukštį, jam pakenktume.
Gamtoje gandrai pasižymi ypač geru apetitu, todėl tą būtina žinoti. Jeigu kyla klausimų dėl į rankas patekusios paukščio sveikatos būklės, jį reikia parodyti veterinarijos gydytojui.
tel. 8686 44828. Tiesa, išvežti, paimti ilgesniam laikui galima tikrai sergančius, gamtoje gyventi negalinčius gandrus – kiti turi likti gamtoje, į kurią skubėjo iš tolimų žiemaviečių.
Jeigu dar gausu sniego, darže, dirvoje, pievoje reikia nuvalyti kuo didesnį plotą – jis tikrai privilios gandrus. Būtų gerai, kad nusileidę paukščiai čia rastų bent kiek lesalo – virtų bulvių, mėsos gabaliukų, žuvies. Daug jo nereikia – tik jėgoms palaikyti.
Suprask !
Yra daug dalykų, kurie teršia gamtą.
Patys pagrindiniai yra gamyklos ir fabrikai, automobiliai, žmogus.
Gamyklos ir fabrikai daro labai didelę žalą aplinkai ir gamtai. Jų išskiriamos dujos labai kenkia ozono sluoksniui ir susidaro šiltnamio efektas. Kuo daugiau į gamtą yra išskiriamos anglies dioksido dujos, tuo labiau aplinka yra teršiama ir ozono sluoksnis plonėja.
Automobilių išskiriamos
Gamyklos ir fabrikai daro labai didelę žalą aplinkai ir gamtai. Jų išskiriamos dujos labai kenkia ozono sluoksniui ir susidaro šiltnamio efektas. Kuo daugiau į gamtą yra išskiriamos anglies dioksido dujos, tuo labiau aplinka yra teršiama ir ozono sluoksnis plonėja.
Automobilių išskiriamos
dujos ir į aplinka išmetamas su jomis
švinas taip pat labai kenkia gamtai. Vaikai mėgsta skinti uogas, kurios auga
pakelėse, ir jas valgyti. Bet jos būna nuodingos, nes būna prisikaupusios
švino. Tokiais atvejais yra didelė tikimybė, kad vaikas, kuris suvalgo tokių
uogų daug gali susirgti vėžiu ar kitomis sunkiomis ligomis.
Pačią didžiausią taršą ir žalą daro žmogus. Žmonės dažnai ne vietoje išmeta šiuklšles, kurios yra arba pūna ilgai. Žmogaus kertami miškai sumažina deguonies išsiskyrimą ir padidina anglies dioksido kiekį atmosferoje.
Yra daug veiksnių, kurie teršia aplinką ir yra vieni už kitus blogesni ir pavojingesni. Tačiau tik nuo žmogaus priklauso ar ir toliau gamta bus taip niokojama ir teršiama.
Ataiskaita paruošė Akvilė Ataitė
2014-05-15
